- aukštinė
- aukštìnė sf. (2) mat. iš trikampio, piramidės ar kitos figūros viršūnės nuleistas statmuo į pagrindą: Trikampio, prizmės, piramidės aukštinė Z.Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.
aukštinė
Look at other dictionaries:
aukštinė — aukšti̇̀nė dkt. Lygiagretai̇̃nis tùri kẽturias aukštinès … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aukštinėliai — aukštinė̃liai sm. pl. (2); N taip panemuniečių vadinami ragainiškiai, kaip aukščiau gyvenantys … Dictionary of the Lithuanian Language
aukštinėlis — aukštinė̃lis (neol.) sm. (2) virtuvo kaminėlis: Pridengė aukštinėlį kepurėle Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
aukštinis — 2 aukštìnis, ė adj. (2) aukštai esantis, viršutinis: Aukštinis langas buvo atdaras rš. Aukštinė (aukštumos) pelkė EncIX85. Aukštinis – retašakis vainiko tipas (apie vaismedžius) rš. Adverija aukštinė SD1128. Ir turėt bendrą gyvenimą su visais… … Dictionary of the Lithuanian Language
retašakis — retašãkis, ė adj., smob. (2) kas su retomis šakomis: Retašakė paprastoji eglė rš. Sodininkystės praktikoje propaguojama aukštinė, retašakė ir sudėtinė vainikų forma rš … Dictionary of the Lithuanian Language
šonas — sm. (1) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, (3) Ktv, Vn; SD17, Sut, M, L 1. MP146, R, MŽ, LL10, Vrn, Eiš, Aps, Lt dešinė ar kairė žmogaus ar gyvulio, paukščio ir pan. pusė, šalis: Pragilo šonai ligoniui begulint lovo[je] J. Mano šonai buvo pragulėta Nmč.… … Dictionary of the Lithuanian Language
